Būtingės terminale taikomos modernios technologijos, tarp jų – ir naftos nuotėkio aptikimo sistema.
Remiantis tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais, patvirtinta griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa, pagal kurią nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas:
- taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringas;
- taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringas;
- poveikio požeminiam vandeniui monitoringas;
- poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas.
Kad nustatyti Būtingės terminalo veiklos poveikį aplinkai jūroje, kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas.
Siekiant užtikrinti nepriekaištingą galimų teršimo incidentų likvidavimą jūroje, Būtingės terminale naudojamos šios priemonės:
- du terminalą aptarnaujantys laivai yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga. Naftos išsiliejimo atveju šie laivai operatyviai lokalizuotų išsiliejimą ir surinktų išsiliejusią naftą.
- Būtingės naftos terminale kasmet organizuojamos pratybos ir mokymai, kurių metų darbuotojai ir Būtingės terminalo teršimo incidentų likvidavimo pajėgos praktikuojasi efektyviai ir operatyviai likviduoti bet kokį galimą incidentą jūroje. Periodiškai pravedamos pratybos jūroje ir su Nacionalinėmis teršimo incidentų likvidavimo pajėgomis.
2017 m. rugsėjo 27 d. Baltijos jūroje vyko bendros Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro ir Būtingės naftos terminalo pratybos, kurių tikslas buvo patikrinti tarnybų, dalyvaujančių kovoje su naftos tarša techninį apsirūpinimą, ryšius, sąveikas tarp įstaigų, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniam naftos teršalų plitimui, bei darbo koordinavimą teršalų surinkimui. Pratybose dalyvavo KJP laivas „Šakiai“, du Būtingės terminalo laivai, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis, Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio atsakingi darbuotojai bei kitos atsakingos institucijos.
Šiuo metu bendrovė prižiūri apie 500 km eksploatuojamų naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų. Naftotiekyje dirba vamzdynų priežiūros specialistai, kurie pasirengę operatyviai reaguoti į avarijmagistraliniuose vamzdynuose.
Vamzdynų apsaugai nuo korozijos užtikrinti naudojami du apsaugos metodai: pasyvi apsauga - bituminė arba polimerinė apsauginė plėvelė, ir aktyvi apsauga - elektrocheminė vamzdynų apsauga.
Vidinės vamzdynų diagnostikos prietaisais periodiškai atliekama magistralinių vamzdynų vidinė diagnostika. Jos metu nustatomi visi vamzdynų geometrijos ir sienelės defektai: įlenkimai, mechaniniai pažeidimai, vidinės ir išorinės korozijos židiniai, išsisluoksniavimai, skersinių siūlių kokybė.
2000 m. vasaros pabaigoje pradėjo veikti programinė įranga, numatanti naftos plitimą upėmis ir grioviais galimos avarijos atveju, tad avarinės likvidavimo tarnybos gali greičiau ir efektyviau užkirsti kelią teršalams plisti bei sumažinti aplinkos taršą.
2017 m. pradėtas eksploatuoti naujas 52 000 m3 talpos rezervuaras TK-106. Pastačius naują rezervuarą Būtingės terminale numatyta galimybė sandėliuoti iki 306 000 m3 žaliavinės naftos. Rezervuaras yra su plaukiojančiu stogu, kuris maksimaliai sumažina oro taršą. 2017 m. gruodžio 21 d. gautas Taršos leidimas, leidžiantis eksploatuoti naujai pastatytą rezervuarą.
ORLEN Lietuva inf.