Tokios išvados pateikiamos naujausioje ORLEN grupės ir pasaulinės tyrimų bendrovės „S&P Global Commodity Insights“ parengtoje ataskaitoje „Baltijos bendradarbiavimas: energetikos transformacijos pagreitis“. Kovo 4 dieną ši ataskaita pristatyta prie Baltijos jūros esančiame Lenkijos Gdansko mieste, simboliškame Europos solidarumo centre.

„Aktyviai formuojame Baltijos jūros regiono energetikos ateitį, nes tai itin svarbu viso regiono energetiniam saugumui bei ekonominei plėtrai. Iki 2035 m. planuojame investuoti iki 91 mlrd. eurų į atsinaujinančius energijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant jūrinio vėjo parkų plėtrai, dujų infrastruktūrai ir energijos kaupimo sprendimams. Dirbdami kartu, galime maksimaliai išnaudoti regiono potencialą ir užtikrinti saugesnę, prieinamesnę ir švaresnę energiją visam regionui“, – teigia ORLEN grupės prezidentas Ireneusz Fąfara.

Ataskaitoje išanalizuotos aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos – energetinės sistemos, jų plėtros kryptys bei bendradarbiavimo galimybės spartesnei dekarbonizacijai. Šio regiono energetinis potencialas, apimantis vėjo, saulės ir hidroenergiją, yra milžiniškas – jis siekia apie 4400 teravatvalandžių (TWh) per metus, tai yra daugiau nei keturis kartus didesnis už visų Baltijos šalių 2023 m. pagamintą elektros energijos kiekį.

Trys esminiai energetikos iššūkiai

Ataskaitoje pažymima, kad Baltijos regionas vis dar susiduria su trimis pagrindiniais energetikos iššūkiais: kaip suderinti tiekimo saugumą, tvarumą ir prieinamumą vartotojams. Tiekimo saugumas reikalauja šaltinių diversifikacijos, elektros ir dujų jungčių plėtros bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros stiprinimo, siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Šiuo aspektu ypatingą vaidmenį atlieka ORLEN gamykla Mažeikiuose – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse, užtikrinanti stabilią naftos produktų pasiūlą ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

Tvarumo užtikrinimui būtinas perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip jūrinis vėjas, saulės energija ir vandenilio technologijos. Baltijos regiono elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais sudarys sąlygas efektyvesnei šių išteklių integracijai ir didesniam energetiniam savarankiškumui. Be to, integracija į ES energetikos sistemą ir tarpvalstybiniai projektai padės mažinti kainų svyravimus, o energijos efektyvumo priemonės prisidės prie vartotojų išlaidų mažinimo.

„ORLEN grupė, būdama viena didžiausių energetikos grupių Baltijos jūros regione, strategiškai nukreipia savo veiklą į šios trilemos sprendimų paiešką“, – sako I. Fąfara.

Vienas efektyviausių būdų spręsti šiuos iššūkius – stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant elektros ir dujų jungčių plėtrą. Iki 2040 m. ši infrastruktūros plėtra leistų sutaupyti iki 9 mlrd. eurų per metus ir užtikrinti efektyvesnį SGD terminalų bei dujotiekių panaudojimą. Prognozuojama, kad per juos iki 2030 m. būtų paskirstoma 52 mlrd. kubinių metrų SGD.

Vandenilio energija – naujos galimybės

Vandenilis ir jo derivatyvai yra viena perspektyviausių krypčių siekiant sumažinti sunkiai dekarbonizuojamų pramonės šakų bei transporto sektoriaus emisijas. ORLEN grupė palaiko iniciatyvą įsteigti regioninį vandenilio aukcioną, kuris leistų pramonės dalyviams lengviau ir pigiau gauti stabilų vandenilio tiekimą.

Grupė aktyviai investuoja į vandenilio technologijas, siekdama iki 2030 m. pasiekti 0,5 GW elektrolizės pajėgumų. Tai sudarytų galimybes gaminti žaliąjį vandenilį, kuris būtų naudojamas tiek transporto, tiek pramonės sektoriuose, prisidedant prie regiono dekarbonizacijos tikslų. Tuo pat metu Lietuva, turėdama stiprią pramonės bazę ir gerai išvystytą infrastruktūrą, turi potencialą tapti svarbia vandenilio gamybos ir tiekimo grandinės dalimi Baltijos regione.

Vienas didžiausių iššūkių – sudėtingas pramonės emisijų mažinimas. Vienas iš sprendimų galėtų būti CO₂ saugojimas po Baltijos jūros dugnu – metodas, jau sėkmingai naudojamas Šiaurės jūroje. ORLEN grupės strategijoje numatyta plėsti CO₂ surinkimo, transportavimo ir saugojimo pajėgumus, siekiant kasmet surinkti iki 4 mln. tonų anglies dioksido.

Jūrinio vėjo potencialas – neišnaudotas

Baltijos jūroje galima išvystyti iki 93 gigavatų (GW) galios jūrinių vėjo parkų, tačiau šiuo metu jų pajėgumai siekia vos 3 GW, palyginti su 32 GW Šiaurės jūroje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad be glaudesnio bendradarbiavimo jūrų erdvės planavimo ir leidimų derinimo srityse gali būti sudėtinga įgyvendinti Marienborgo deklaracijoje numatytą tikslą – iki 2030 m. Baltijos jūroje įrengti 19,6 GW jūrinio vėjo pajėgumų.

„Baltijos jūra tampa energetinės transformacijos centru – čia vystomi jūrinio vėjo parkai, vandenilio gamyba ir CO₂ saugojimo projektai, kurie užtikrins tiekimo saugumą, tvarumą ir konkurencingas energijos kainas visam regionui. Tik glaudus bendradarbiavimas leis maksimaliai išnaudoti šį potencialą“ – pažymi I. Fąfara.

Baltijos jūros regiono energetinis bendradarbiavimas yra būtinas ne tik dėl ekonominių privalumų, bet ir siekiant visiškos energetinės nepriklausomybės bei švaresnės ateities visai Europai.

ORLEN grupė yra integruota, diversifikuota energetikos grupė, įtraukta į prestižinius „Fortune Global 500“ ir „Platts TOP250“ sąrašus. Grupė buvo pirmoji regione, paskelbusi apie savo siekį 2050 m. pasiekti klimato neutralumo tikslus. Šiuo metu „ORLEN Group“ veikia 10 rinkų: Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Kanadoje, Norvegijoje ir Pakistane.

Ataskaita galite rasti čia​.

ORLEN Lietuva inf. ​